Manoma, kad toks drastiškas, bet visgi, aplinkosaugos požiūriu labai naudingas sprendimas padės sumažinti net 180,000 tonų CO2 emisijų. Yra apskaičiuota, kad italai yra vieni iš didžiausių plastikinių maišelių naudotojų, t.y. kiekvienas asmuo sugeba per metus sunaudoti net 300-400 plastikinių maišelių.

Remiantis tyrimu, didžioji dalis Italijos gyventojų teikia pirmenybę medžiaginiams maišeliams, nes šie gali tapti stiliaus dalimi. Vienintelė problema, su kuria galima susidurti, tai maišelio palikimas namie, tačiau net ir tokiu atveju pirkėjai visada galės įsigyti biodegraduojantį maišelį, kurį taip pat ne kartą panaudos.

Plastikiniai maišeliai yra laikomi viena iš didžiausių šių dienų aplinkosaugos problemų, kadangi jie suyra per itin ilgą laiko tarpą, kuris gali siekti net 1000 metų. Dėl šios priežasties plastikiniai maišeliai suyra į mažas daleles, kurios į dirvą, upes bei ežerus išskiria nuodingas medžiagas. Be to, šimtai vandens gyvūnų žūsta prariję maišelius, klaidingai juos palaikę maistu.

Didžiąją dalį elektros energijos gaminant iš atsinaujinančių išteklių, kaina didėtų nežymiai, nes tuo pačiu sumažėtų skirstymo ir perdavimo kaštai, kadangi šiuo metu trečdalį elektros kainos sudarančios skirstymo ir perdavimo išlaidos yra lygios 25 proc. ir 7 proc.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius teigia, kad remiamas atsinaujinančios energijos supirkimo tarifas nustatomas tik atsipirkimo laikotarpiui, o vėliau energijos kaina turi mažėti, nes už įrengimus bankams būtų atsiskaityta, o už vėją ar saulę mokėti nereikėtų. Asociacijų direktorius mano, kad investicijos į vėjo energetikos projektus atsiperka vidutiniškai per dvylika metų, biomasės – per dešimt metų, o po šio laikotarpio elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių tampa ypač pigi.

Kitas atsinaujinančios energetikos privalumas yra decentralizacija. Energija iš atsinaujinančių išteklių gaminama daugelyje skirtingų vietų, kur ir yra vartojama, o tai leidžia sumažinti skirstymo ir perdavimo kaštus.

Didinti atsinaujinančios energijos vartojimą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai – iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių turi sudaryti 23 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos. Be to, neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 73 proc. gyventojų pritaria didesniam vėjo energijos naudojimui Lietuvoje.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Klimato kaitos srityje buvo sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir siekiama įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Tikimasi, kad iki 2020 m. ES pasieks užsibrėžtą tikslą sumažinti emisijas 20 proc.

Gamtos ir biologinės įvairovės srityje Europa išplėtė savo „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, kuris šiuo metu apima apie 18 proc. ES sausumos. Tačiau ES neįgyvendins savo tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą. Jūrų aplinkai didelę neigiamą įtaką turi tarša ir žvejybos išteklių pereikvojimas. Miškai, kurie yra labai svarbūs biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, taip patyra per daug naudojami.

Gamtinių išteklių ir atliekų srityje išteklių naudojama vis daugiau, bet mažesniais tempais, nei auga ekonomikos gamyba. Europa ir toliau tebenaudoja vis daugiau išteklių.

Aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės srityje vandens ir oro tarša sumažėjo. Tačiau aplinkos oro bei vandens kokybė ir toliau išlieka netinkama ir daro didelį poveikį sveikatai.

Šaltinis: Europos Aplinkos Agentūra
Nuoroda

„Nepirk nieko“ dienos esmė nėra sustabdyti pirkimą ar vartojimą, nes per vieną dieną vargu, ar galima tai padaryti. Tačiau tokia diena gali padėti susimastyti, ar tikrai mums tiek daug reikia turėti. Išsivysčiusios šalys, kuriose gyvena vos apie 20 proc. pasaulio gyventojų, sunaudoja daugiau nei 80 proc. natūralių žemės išteklių, kas sąlygoja nelygybę pasaulyje. Akcijos Lietuvoje iniciatoriai kviečia visus šią dieną nieko nepirkti ir susimastyti apie atsakingą vartojimą, kuris nedaro žalos aplinkai, prieš perkant pagalvoti, ar šio daikto iš tiesų labai reikia, ir ar jis bus prasmingai naudojamas.

Konkursas yra ne pirmus metus rengiamo projekto „Draugiškas šeimai miestas „Augu eko”, dalis. Nugalėjusi konkurse šeima galės džiaugtis įspūdinga kelione į į Švediją, į Astridos Lingren muziejų. Pasak renginio organizatorių, lietuviai šiukšles rūšiuoja nenoriai. „Lietuvoje per metus vidutiniškai surenkama iki 20 proc. visų pagamintų pakuočių, kai, pavyzdžiui, Belgijos vidurkis yra net 93 proc.

Keletas faktų apie šiukšlių rūšiavimą Lietuvoje. Popieriaus atliekos atliekų sraute sudaro apie 20 proc., o kiekviena perdirbto popieriaus tona gali išsaugoti net 17 medžių! Kalbant apie stiklą, Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui; vienos tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą. O štai itin aplinkai nedraugiška medžiaga plastikas suyra tik per 500 metų, o jo gamybai suvartojama 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos

Tiesa ta, kad Lietuvoje iš tiesų trūksta informacijos apie šiukšlių rūšiavimą, be to daugelis galvoja, kad rūšiuoti neverta, nes viskas išvežama į bendrą sąvartyną, todėl pirmiausia reikėtų pradėti nuo žmonių informavimo.

Į forumą yra kviečiamos visos organizacijos, norinčios pristatyti savo darbus ir pasiekimus aplinkosaugos srityje. Norintys turės galimybę paruošti pranešimus, maketus ir vaizdinę medžiagą.

Alexey Kozlov Vilniuje lankysis iki spalio 28 d., kur susitiks su ekologijos specialistais, ministerijų atstovais, Seimo nariais, žaliųjų bei kitų politinių partijų, aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovais, kad padėtų Lietuvai spręsti susidariusią situaciją energetikos, socialinės ekonomikos bei atliekų utilizavimo srityse, bei vystyti Lietuvos įsiliejimą į Europinį žaliųjų partijų tinklą.

„Green New Deal“ grupę sudaro ekspertai, dirbantys su klimato kaitos, energetikos ir finansų problemomis ir jų sprendimo būdais . „Green New Deal“ turi formuoja naujas žaliąsias darbo vietas ir dirba plėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus.

Šaltinis

Tokį elktromobilį galima įkrauti taip pat, kaip bet kokį kitą elektros prietaisą– jį tereikia įjungti į turbūt kiekvieno namuose esančią 220 V rozetę. Pilnai įkrautas toks automobilis gali nuvažiuoti iki 70 km, baterijos trukmė – 8 valandos, maksimalus greitis – 160 km/h.

Šiais metais iš 2,7 tūkstančių ekologiškai ūkininkaujančių atrinkti 35 ūkiai, kurie pretendavo į konkurso nominacijas. Ekologinius ūkius vertino 11 asmenų komisija. Buvo vertinami skirtingų specializacijų ekologiniai ūkiai, atsižvelgta net ir į jų šeimininkų gyvenimo būdą.

Pernai ekologinių ūkių plotas siekė per 128,9 tūkst. hektarus (su žuvininkystės ūkiais, – 134,9 tūkst. ha). Sertifikuota apie 2,7 tūkst. ekologinės gamybos ūkių ir 15 ekologinių žuvininkystės ūkių. Vidutinis vieno sertifikuoto ekologinės gamybos ūkio plotas – 48,3 ha.

Ekologinės augalininkystės sektoriuje daugiausia sertifikuota varpinių javų, kurie sudarė 49 proc. viso sektoriaus ploto. Mažiausiai sertifikuota bulvių, daržovių, pašarinių runkelių – 0,33 proc. Ekologinės gyvulininkystės sektoriuje daugiausia sertifikuota avių (apie 13 tūkst.), o mažiausiai – bulių reproduktorių (per 100).

Tai bus puiki galimybė visiems kampanijoje dalyvaujantiems miestams išreikšti savo susirūpinimą aplinkosauginėmis problemomis. Šis socialinis žingsnis leidžia ne tik kitiems pademonstruoti savo nuomonę apie oro taršą miestuose, bet ir tiesiogiai įsitraukti į aplinkosaugos veiksmą.

Savo 2009 metų veiksmų plane Europos Komisija pristatė Europos judriąją savaitę kaip vieną iš darnaus judėjimo kampanijų, kuri „Atlieka svarbų vaidmenį kuriant naują miesto mobilumo kultūrą“.

Lietuvos miestai taip pat dalyvauja šiame socialiniame veiksme ir kviečia visus miestiečius žengti tokį paprastą, bet labai svarbų žingsnį ir bent savaitei pasistengti atsisakyti automobilio, taip prisidedant prie žalesnės, sveikesnės ir geresnės kokybės ateities miestų aplinkoje.